Visai atsitiktinai radau tokį seną (1966 metų) lenkų filmą-komediją "Vaistai nuo meilės", pagal Joaną Chmielevską. Tai ir pasidovanojau sau:)
2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis
2010 m. rugpjūčio 8 d., sekmadienis
2010 m. rugpjūčio 4 d., trečiadienis
Žurnalistai: daugiau darbo, spaudimo ir galimybių
Ilgesnės darbo valandos, daugiau spaudimo, krintanti kokybė ir mažesnis mėgavimasis darbu. Taip apie žiniasklaidą galvoja daugelis iš 770 ryšių su visuomene kompanijos „Oriella“ apklaustų žurnalistų. Vis dėlto, žurnalistai neatrodo nusiteikę taip pesimistiškai, kaip prieš metus, metinės apklausos rezultatus pristato Guardian.co.uk. Čia jau aš asmeniškai nenorėčiau sutikti - Lietuvoje situacija yra daugiau nei tragiška. Apie padorų atlygį, normalią kokybę ir nešališkumą negalima net kalbėti. O jei dar pridėsime kiek kolegų per pastaruosius metus - pusantrų buvo paprašyti išeiti...O jei pridėsim tuos - darbdavius fantomus, kurie neva gyvuoja, bet realiai tik moka centus ir imituoja tikrą darbą:) Ar nežinome nei vieno radijo be profesionalų, ar tv stotyse (aišku, mažose, provincijos) realiai dirba žurnalistai? Na, bet šiandien apie tai, ką rašo pasaulis ir pirmiausiai apie bjaurius dalykus:
„Oriella PR“ apklausė 770 žurnalistų 15-oje šalių JAV, Brazilijoje ir Europoje. Daugiau nei pusė žurnalistų, dirbančių tradiciniuose laikraščiuose, televizijose ir radijuose manė, kad jų žiniasklaidos priemonė bankrutuos, o vienas iš šešių sakė, kad taip jau atsitiko. Ši tendencija ypač žymi Švedijoje, kur trečdalis tradicinių žiniasklaidos priemonių buvo uždarytos, o kas šešta visiškai persikėlė į internetą.
44 proc. apklaustų žurnalistų prognozuoja, kad spausdinta žiniasklaida dramatiškai grims toliau. Tai taip pat liūdna žinia, bet geresnė nei 2009-aisiais, kai didelį nuosmukį prognozavo 60 proc. apklaustųjų. Apie 43 proc. teigė, kad pelningumo internete trūkumas paveiks žmogiškuosius išteklius ir, tuo pačiu, žurnalistikos kokybę.
Žurnalistai mano, kad reklamos rinka šiemet dar smuks 10 proc., taigi, ir dėl to yra optimistiškesni nei pernai.
Apie 46 proc. žurnalistų sakė atliekantys daugiau darbo, 30 proc. pripažino dirbantys ilgesnes darbo valandas ir 28 proc. - turintys mažiau laiko istorijoms išplėtoti.
Blogi dalykai
Žurnalistai sukuria mažiau video įrašų, daugiausia dėl kompanijų biudžetų apkarpymo ir laiko spaudimo. Praėjusiais metais apie 50 proc. naujienų portalų siūlė video reportažus, šiemet – tik 39 proc. Mažiau šiemet išnaudojami ir žurnalistų tinklaraščiai bei diskusijų lentos.
Žurnalistai yra mažiau suinteresuoti gauti įvairialypį turinį iš ryšių su visuomene kompanijų: 75 proc. apklaustųjų tenkinasi platinamais pranešimais spaudai ir pusė respondentų dar paprašo fotografijų.
Geri dalykai
Žurnalistai šiemet ateities atžvilgiu yra nusiteikę optimistiškiau; tik 14 proc. jų mano, kad žiniasklaidos rinka sumažės ir 40 proc. mano, kad internetas suteiks naujų galimybių. Optimistiškiausiai nusiteikę „internautai“ buvo Jungtinėje Karalystėje, JAV, Ispanijoje ir Brazilijoje.
Net 41 proc. publikacijų pasirodo socialiniame tinklapyje „Twitter“ - 6 proc. daugiau nei pernai. Tiesa, lyginant su „Twitter“ vartotojų skaičius augimu praėjusiais metais, toks prieaugis nėra didelis.
Leidėjams labai svarbūs tapo išmanieji telefonai. Mobiliojo interneto prieigą dabar turi maždaug vienas iš penkių leidinių, bet tai ypatingai populiaru Vokietijoje, Italijoje ir JAV, kur kas trečias leidėjas siūlo mobilaus interneto prieigas.
Ketvirtadalis leidėjų svarsto galimybę apmokestinti turinį internete, 30 proc. sprendžia, kaip apmokestinti registraciją portaluose, ir 22 proc. mąsto apie mokesčius už prieigą išmaniuosiuose telefonuose.
Nepaisant itin padidėjusio darbo krūvio ir stipraus spaudimo, 79 proc. žurnalistų mano, kad jų darbo kokybė išliko aukšta ir 84 proc. vis dar mėgaujasi darbu.
„Oriella PR“ apklausė 770 žurnalistų 15-oje šalių JAV, Brazilijoje ir Europoje. Daugiau nei pusė žurnalistų, dirbančių tradiciniuose laikraščiuose, televizijose ir radijuose manė, kad jų žiniasklaidos priemonė bankrutuos, o vienas iš šešių sakė, kad taip jau atsitiko. Ši tendencija ypač žymi Švedijoje, kur trečdalis tradicinių žiniasklaidos priemonių buvo uždarytos, o kas šešta visiškai persikėlė į internetą.
44 proc. apklaustų žurnalistų prognozuoja, kad spausdinta žiniasklaida dramatiškai grims toliau. Tai taip pat liūdna žinia, bet geresnė nei 2009-aisiais, kai didelį nuosmukį prognozavo 60 proc. apklaustųjų. Apie 43 proc. teigė, kad pelningumo internete trūkumas paveiks žmogiškuosius išteklius ir, tuo pačiu, žurnalistikos kokybę.
Žurnalistai mano, kad reklamos rinka šiemet dar smuks 10 proc., taigi, ir dėl to yra optimistiškesni nei pernai.
Apie 46 proc. žurnalistų sakė atliekantys daugiau darbo, 30 proc. pripažino dirbantys ilgesnes darbo valandas ir 28 proc. - turintys mažiau laiko istorijoms išplėtoti.
Blogi dalykai
Žurnalistai sukuria mažiau video įrašų, daugiausia dėl kompanijų biudžetų apkarpymo ir laiko spaudimo. Praėjusiais metais apie 50 proc. naujienų portalų siūlė video reportažus, šiemet – tik 39 proc. Mažiau šiemet išnaudojami ir žurnalistų tinklaraščiai bei diskusijų lentos.
Žurnalistai yra mažiau suinteresuoti gauti įvairialypį turinį iš ryšių su visuomene kompanijų: 75 proc. apklaustųjų tenkinasi platinamais pranešimais spaudai ir pusė respondentų dar paprašo fotografijų.
Geri dalykai
Žurnalistai šiemet ateities atžvilgiu yra nusiteikę optimistiškiau; tik 14 proc. jų mano, kad žiniasklaidos rinka sumažės ir 40 proc. mano, kad internetas suteiks naujų galimybių. Optimistiškiausiai nusiteikę „internautai“ buvo Jungtinėje Karalystėje, JAV, Ispanijoje ir Brazilijoje.
Net 41 proc. publikacijų pasirodo socialiniame tinklapyje „Twitter“ - 6 proc. daugiau nei pernai. Tiesa, lyginant su „Twitter“ vartotojų skaičius augimu praėjusiais metais, toks prieaugis nėra didelis.
Leidėjams labai svarbūs tapo išmanieji telefonai. Mobiliojo interneto prieigą dabar turi maždaug vienas iš penkių leidinių, bet tai ypatingai populiaru Vokietijoje, Italijoje ir JAV, kur kas trečias leidėjas siūlo mobilaus interneto prieigas.
Ketvirtadalis leidėjų svarsto galimybę apmokestinti turinį internete, 30 proc. sprendžia, kaip apmokestinti registraciją portaluose, ir 22 proc. mąsto apie mokesčius už prieigą išmaniuosiuose telefonuose.
Nepaisant itin padidėjusio darbo krūvio ir stipraus spaudimo, 79 proc. žurnalistų mano, kad jų darbo kokybė išliko aukšta ir 84 proc. vis dar mėgaujasi darbu.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)