2011 m. sausio 28 d., penktadienis
2011 m. sausio 24 d., pirmadienis
KAIP PER VIENĄ PARĄ ĮVEIKTI ANGINĄ
Sveiki:) Labai tikiuosi, kad taip ir yra, o jei jau sunegalavot, štai pasiūlymai, kuriuos neseniai gavau į savo paštą. gal pagelbės?:)
Jaunystėje aš dažnai sirgdavau angina. Bet vieną katrą nuvažiavęs į komandiruotę Novosibirske sutikau „liaudies gydytoją“, jis buvo nustebęs, kad aš taip ilgai negaliu išsigydyti anginos, jis pasakė, kad anginą reikia ir galima išgydyti per parą, nes kitaip gali atsirasti nepageidaujamų pokyčių širdyje.
RECEPTAS:
1 raudonąjį burokėlį (kurį naudojame barščiams virti) sutarkuoti smulkia tarka. Į vieną stiklinę sutarkuotos masės įpilti 1 valgomą šaukštą 9% acto, sumaišyti ir uždarius padėti į tamsią vietą 4 valandoms. Po to marlės ar kito tankaus audinio pagalba išspausti sultis ir jomis skalauti (gargaliuoti) gerklę kas 2,5 valandos. Sultys sėkmingai gydo chronišką ir net pūlingą-folikuliarinę anginą.
Burokėlis - neišvaizdus, bet labai naudingas
Burokėliai - puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Kai kurių mokslininkų nuomone, burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą vėžiui. Burokėliuose itin gausu organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei kitose daržovėse. Burokėliuose yra ir daug vitaminų B1, B2, PP, o vitamino C yra net du kartus daugiau nei morkose.
Burokėlių biologiškai aktyvios medžiagos:
padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui,
stiprina kraujagyslių sieneles, kaulus,
stimuliuoja ląstelių augimą, gerina jose medžiagų apykaitą,
skatina skrandžio rūgšties susidarymą ir dėl to pagerėja baltymų pasisavinimas,
aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, dėl ko pagerėja audinių aprūpinimas deguonimi,
stiprina odą, nagus bei plaukus,
iš žarnyno “išvalo” toksines medžiagas ir neleidžia užkietėti viduriams.
Burokėlių organinės medžiagos padeda pasisavinti baltymus, padeda atsistatyti kepenų ląstelėms.
Ypač vertingos burokėlių sultys, nes jose esantis kalcio ir natrio santykis padeda kalciui aktyviai įsijungti į medžiagų apykaitos procesus, o chloras daug aktyviau stimuliuoja kepenų darbą ir pagreitina tulžies išsiskyrimą.
Kadangi dėl specifinio burokėlių sulčių skonio ne visi jas gali gerti grynas, rekomenduojama skiesti su morkų, obuolių, apelsinų ar kitomis sultimis santykiu 1:3.
Jauni buroklapiai turi žymiai daugiau karotino ir vitamino C negu šakniavaisiai. Todėl iš jų galima virti ne tik sriubas, bet ir gaminti salotas bei mišraines.
Kad gerai jaustumeisi, ne visada reikia vaistų iš vaistinės. Ir namuose yra sveikatą stiprinančių priemonių. Viena iš tokių - raudonieji burokėliai.
Vertinga jų biocheminė sudėtis lemia ne tik maistinę, bet ir gydomąją šių daržovių galią. Burokėlių organinės medžiagos - betaninas ir betainas - padeda pasisavinti baltymus ir susidaryti cholinui.
Jis žadina kepenų ląstelių gyvybingumą ir jų veiklą. Cholinas reikalingas riebalų ir cholesterolio apykaitai. Taigi burokėlius patartina vartoti kaip dietinį produktą, kai kamuoja kepenų ligos.
Be to, cholinas mažina kraujospūdį ir apsaugo nuo aterosklerozės. Nuo šios ligos pagelbsti ir burokėliuose esančios jodo druskos, be to, jos reguliuoja skydliaukės darbą.
Raudonieji šakniagumbiai sukaupia nemažai pektinų. Pektininės medžiagos naudingos žarnyno mikroorganizmams, jos naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje, pašalina iš žmogaus organizmo nuodingus medžiagų apykaitos produktus.
Burokėlių ląsteliena ir organinės rūgštys skatina žarnyno veiklą, gerina virškinimą, laisvina vidurius.
Ypač vertingos yra raudonųjų burokėlių sultys. Tai - pati vertingiausia natūrali kraujo gerinimo priemonė. Tik reikia išgerti ne mažiau kaip 0,5 l per dieną.
Nuo grynų burokėlių sulčių gali imti pykinti, svaigti galva, nes jos intensyviai valo organizmą. Todėl bent jau iš pradžių patartina gerti burokėlių ir morkų sulčių mišinį, kuriame morkų sulčių daugiau. Vėliau burokėlių sulčių kiekį po truputį galima didinti.
Tačiau sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige verčiau pasitarti su gydytoju, ar galima vartoti burokėlių sultis, nes jos dirgina gleivinę.
Žinomas raudonųjų burokėlių poveikis vėžio auglių ląstelėms. Budapešto (Vengrija) farmakologijos instituto mokslininkai nustatė, kad gydomąsias savybes turi tik šviežiai paruoštos sultys ir jų aktyvumas yra 3 kartus didesnis negu pastovėjusių sulčių
Virti burokėliai ir pavirintos sultys tokių savybių neturi. Ligonių būklės pagerėjimas pastebėtas nuo gydymo pradžios praėjus 2-4 savaitėms.
Burokėlių sultys naudingos, jei yra padidėjęs kraujo spaudimas, išsiplėtusios venos, sutrikusi širdies ir kraujagyslių veikla. Geriant burokėlių sultis, palaikomos visos fiziologinės organizmo funkcijos, valomos kepenys, inkstai ir tulžies pūslė, skatinama limfinė sistema.
Burokėlių sultys nepaprastai naudingos klimakteriniu periodu.
Tačiau burokėliuose yra medžiagų, didinančių kraujo krešumą, todėl jų nereikėtų valgyti tiems, kurių kraujo krešumas padidėjęs.
Rauginti raudonieji burokėliai
1kg virtų burokėlių
2 skiltelės česnako
Kelios ruginės duonos plutelės
0.5 šaukštelio kvapiųjų pipirų
Laurų lapelis
15g druskos
Burokėlius nulupt, nuplaut, supjaustyt griežinėliais ir sudėt į išplikytą molinę puodynę arba stiklainį. Sumesti nuluptas česnako skilteles ir duonos pluteles.
Puode užvirint 3 l pasūdyto vandens ir palikti atvėsti. Aplieti paruoštus burokėlius ir kelias dienas laikyti kambario temperatūroje.
Burokėlių rūgštelė - puikus daržovių sultinių pagardas
Nevirtų burokėlių salotus
Imti pailgus burokėlius, kurių ląsteliena smulkesnė, minkštimas švelnesnis.
Nulupus sutarkuoti, toliau viskas pagal skonį arba "iš akies":
obuolių actas,
česnakai, susmulkinti (jų nepagailėti)
druska,
aliejus.
Česnakai, druska ir aliejus veikia kaip konservantai.
Laikyti šaltai. Valgyti rekomenduojama paskaninus majonezu.
Galima virti barščius, bet kažkaip gaila šildyti, jei natūralūs išsilaiko...
Burokėlių salotos
4 kg. žalių burokėlių, 1,5 kg. pomidorų, 500 gr. saldžių paprikų, 500 gr. svogūnų, 200 gr. česnakų, 200 gr. cukraus, 60 gr. druskos, 200- 250 ml. acto, 500 ml. aliejaus.
Žalius burokėlius sutarkuoti, pomidorus smulkiai supjaustyti, svogūnus supjaustyti pusžiedžiais, paprikas- šiaudeliais, česnaką išspausti spaustuku. Aliejuje pakepinti svogūnus, sudėti pomidorus, po 5 minučių paprikas. Sudėti viską į puodą išskyrus česnakus ir virti ant silpnos ugnies 40- 45 minutes. Likus 10 min. iki virimo pabaigos sudėti česnakus. Užsukti dangteliais ir atvesinti šiltai uždengus.
RAUDONIEJI MALTINUKAI:
500 g maltos kiaulienos, 250 g maltos jautienos, 250 g marinuotų burokėlių, 1 svogūnas, 1 kiaušinis, truputis druskos, pipirų, 2 šaukštai krakmolo, truputis aliejaus, džiūvėsėlių. Svogūną susmulkinti ir pakepti aliejuje. Burokėlius sumaišyti su mėsa, sudėti svogūną, įmušti kiaušinį, įberti druskos, pipirų, krakmolo. Gerai išmaisyti ir suformuoti apvalius maltinukus. Juos apvolioti džiūvėsėliuose, dėti į aliejumi pateptą skardą ir kepti orkaitėje. Patiekti su virtomis bulvėmis arba bulvių koše.
BUROKĖLIŲ UŽKANDĖLĖ:
200 g burokėlių, 8-10 graikinių riešutų, 100 g lydyto sūrio, 2-3 skiltelės česnako, 100 g majonezo Išvirtus burokėlius sumeskite į šaltą vandenį, palaikykite 15-20 minučių, nulupkite ir stambiai, sutarkuokite. Sudėkite lydytą sūrį, trintą česnaką, smulkintus riešutus, pagardinkite majonezu.
ŽALIŲ RAUDONŲ BUROKĖLIŲ valgis suruošiamas taip: gerai nuvalyti burokai nulupami, sutarkuojami, ant jų užpilam gero šalto spaudimo alyvuogių aliejaus, šiek tiek citrinos sulčių, pridedama dar pjaustytų svogūnų, tarkuotų krienų, truputį druskos, maltų pipiriukų ir sumaišoma. Valgoma su virtomis arba keptomis bulvėmis.
RECEPTAS:
1 raudonąjį burokėlį (kurį naudojame barščiams virti) sutarkuoti smulkia tarka. Į vieną stiklinę sutarkuotos masės įpilti 1 valgomą šaukštą 9% acto, sumaišyti ir uždarius padėti į tamsią vietą 4 valandoms. Po to marlės ar kito tankaus audinio pagalba išspausti sultis ir jomis skalauti (gargaliuoti) gerklę kas 2,5 valandos. Sultys sėkmingai gydo chronišką ir net pūlingą-folikuliarinę anginą.
Burokėlis - neišvaizdus, bet labai naudingas
Burokėliai - puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Kai kurių mokslininkų nuomone, burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą vėžiui. Burokėliuose itin gausu organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei kitose daržovėse. Burokėliuose yra ir daug vitaminų B1, B2, PP, o vitamino C yra net du kartus daugiau nei morkose.
Burokėlių biologiškai aktyvios medžiagos:
padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui,
stiprina kraujagyslių sieneles, kaulus,
stimuliuoja ląstelių augimą, gerina jose medžiagų apykaitą,
skatina skrandžio rūgšties susidarymą ir dėl to pagerėja baltymų pasisavinimas,
aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, dėl ko pagerėja audinių aprūpinimas deguonimi,
stiprina odą, nagus bei plaukus,
iš žarnyno “išvalo” toksines medžiagas ir neleidžia užkietėti viduriams.
Burokėlių organinės medžiagos padeda pasisavinti baltymus, padeda atsistatyti kepenų ląstelėms.
Ypač vertingos burokėlių sultys, nes jose esantis kalcio ir natrio santykis padeda kalciui aktyviai įsijungti į medžiagų apykaitos procesus, o chloras daug aktyviau stimuliuoja kepenų darbą ir pagreitina tulžies išsiskyrimą.
Kadangi dėl specifinio burokėlių sulčių skonio ne visi jas gali gerti grynas, rekomenduojama skiesti su morkų, obuolių, apelsinų ar kitomis sultimis santykiu 1:3.
Jauni buroklapiai turi žymiai daugiau karotino ir vitamino C negu šakniavaisiai. Todėl iš jų galima virti ne tik sriubas, bet ir gaminti salotas bei mišraines.
Kad gerai jaustumeisi, ne visada reikia vaistų iš vaistinės. Ir namuose yra sveikatą stiprinančių priemonių. Viena iš tokių - raudonieji burokėliai.
Vertinga jų biocheminė sudėtis lemia ne tik maistinę, bet ir gydomąją šių daržovių galią. Burokėlių organinės medžiagos - betaninas ir betainas - padeda pasisavinti baltymus ir susidaryti cholinui.
Jis žadina kepenų ląstelių gyvybingumą ir jų veiklą. Cholinas reikalingas riebalų ir cholesterolio apykaitai. Taigi burokėlius patartina vartoti kaip dietinį produktą, kai kamuoja kepenų ligos.
Be to, cholinas mažina kraujospūdį ir apsaugo nuo aterosklerozės. Nuo šios ligos pagelbsti ir burokėliuose esančios jodo druskos, be to, jos reguliuoja skydliaukės darbą.
Raudonieji šakniagumbiai sukaupia nemažai pektinų. Pektininės medžiagos naudingos žarnyno mikroorganizmams, jos naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje, pašalina iš žmogaus organizmo nuodingus medžiagų apykaitos produktus.
Burokėlių ląsteliena ir organinės rūgštys skatina žarnyno veiklą, gerina virškinimą, laisvina vidurius.
Ypač vertingos yra raudonųjų burokėlių sultys. Tai - pati vertingiausia natūrali kraujo gerinimo priemonė. Tik reikia išgerti ne mažiau kaip 0,5 l per dieną.
Nuo grynų burokėlių sulčių gali imti pykinti, svaigti galva, nes jos intensyviai valo organizmą. Todėl bent jau iš pradžių patartina gerti burokėlių ir morkų sulčių mišinį, kuriame morkų sulčių daugiau. Vėliau burokėlių sulčių kiekį po truputį galima didinti.
Tačiau sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige verčiau pasitarti su gydytoju, ar galima vartoti burokėlių sultis, nes jos dirgina gleivinę.
Žinomas raudonųjų burokėlių poveikis vėžio auglių ląstelėms. Budapešto (Vengrija) farmakologijos instituto mokslininkai nustatė, kad gydomąsias savybes turi tik šviežiai paruoštos sultys ir jų aktyvumas yra 3 kartus didesnis negu pastovėjusių sulčių
Virti burokėliai ir pavirintos sultys tokių savybių neturi. Ligonių būklės pagerėjimas pastebėtas nuo gydymo pradžios praėjus 2-4 savaitėms.
Burokėlių sultys naudingos, jei yra padidėjęs kraujo spaudimas, išsiplėtusios venos, sutrikusi širdies ir kraujagyslių veikla. Geriant burokėlių sultis, palaikomos visos fiziologinės organizmo funkcijos, valomos kepenys, inkstai ir tulžies pūslė, skatinama limfinė sistema.
Burokėlių sultys nepaprastai naudingos klimakteriniu periodu.
Tačiau burokėliuose yra medžiagų, didinančių kraujo krešumą, todėl jų nereikėtų valgyti tiems, kurių kraujo krešumas padidėjęs.
Rauginti raudonieji burokėliai
1kg virtų burokėlių
2 skiltelės česnako
Kelios ruginės duonos plutelės
0.5 šaukštelio kvapiųjų pipirų
Laurų lapelis
15g druskos
Burokėlius nulupt, nuplaut, supjaustyt griežinėliais ir sudėt į išplikytą molinę puodynę arba stiklainį. Sumesti nuluptas česnako skilteles ir duonos pluteles.
Puode užvirint 3 l pasūdyto vandens ir palikti atvėsti. Aplieti paruoštus burokėlius ir kelias dienas laikyti kambario temperatūroje.
Burokėlių rūgštelė - puikus daržovių sultinių pagardas
Nevirtų burokėlių salotus
Imti pailgus burokėlius, kurių ląsteliena smulkesnė, minkštimas švelnesnis.
Nulupus sutarkuoti, toliau viskas pagal skonį arba "iš akies":
obuolių actas,
česnakai, susmulkinti (jų nepagailėti)
druska,
aliejus.
Česnakai, druska ir aliejus veikia kaip konservantai.
Laikyti šaltai. Valgyti rekomenduojama paskaninus majonezu.
Galima virti barščius, bet kažkaip gaila šildyti, jei natūralūs išsilaiko...
Burokėlių salotos
4 kg. žalių burokėlių, 1,5 kg. pomidorų, 500 gr. saldžių paprikų, 500 gr. svogūnų, 200 gr. česnakų, 200 gr. cukraus, 60 gr. druskos, 200- 250 ml. acto, 500 ml. aliejaus.
Žalius burokėlius sutarkuoti, pomidorus smulkiai supjaustyti, svogūnus supjaustyti pusžiedžiais, paprikas- šiaudeliais, česnaką išspausti spaustuku. Aliejuje pakepinti svogūnus, sudėti pomidorus, po 5 minučių paprikas. Sudėti viską į puodą išskyrus česnakus ir virti ant silpnos ugnies 40- 45 minutes. Likus 10 min. iki virimo pabaigos sudėti česnakus. Užsukti dangteliais ir atvesinti šiltai uždengus.
RAUDONIEJI MALTINUKAI:
500 g maltos kiaulienos, 250 g maltos jautienos, 250 g marinuotų burokėlių, 1 svogūnas, 1 kiaušinis, truputis druskos, pipirų, 2 šaukštai krakmolo, truputis aliejaus, džiūvėsėlių. Svogūną susmulkinti ir pakepti aliejuje. Burokėlius sumaišyti su mėsa, sudėti svogūną, įmušti kiaušinį, įberti druskos, pipirų, krakmolo. Gerai išmaisyti ir suformuoti apvalius maltinukus. Juos apvolioti džiūvėsėliuose, dėti į aliejumi pateptą skardą ir kepti orkaitėje. Patiekti su virtomis bulvėmis arba bulvių koše.
BUROKĖLIŲ UŽKANDĖLĖ:
200 g burokėlių, 8-10 graikinių riešutų, 100 g lydyto sūrio, 2-3 skiltelės česnako, 100 g majonezo Išvirtus burokėlius sumeskite į šaltą vandenį, palaikykite 15-20 minučių, nulupkite ir stambiai, sutarkuokite. Sudėkite lydytą sūrį, trintą česnaką, smulkintus riešutus, pagardinkite majonezu.
ŽALIŲ RAUDONŲ BUROKĖLIŲ valgis suruošiamas taip: gerai nuvalyti burokai nulupami, sutarkuojami, ant jų užpilam gero šalto spaudimo alyvuogių aliejaus, šiek tiek citrinos sulčių, pridedama dar pjaustytų svogūnų, tarkuotų krienų, truputį druskos, maltų pipiriukų ir sumaišoma. Valgoma su virtomis arba keptomis bulvėmis.
2011 m. sausio 19 d., trečiadienis
Apie TV, todėl ir įdomu, tuo labiau iš pažįstamo žmogaus lūpų:)
Taip pat svarbus ir žinias pristatančio vedėjo ar reportažą parengusio žurnalisto netiesioginis bendravimas su žiūrovu.
Su TV3 žinių vedėju Roku Petkevičiumi apie jo darbo subtilybes kalbėti galima bet kuriuo aspektu : pradedant techninėmis detalėmis ir baigiant psichologiniais išgyvenimais. Žinių tarnyboje dirbantis beveik dividešimt metų jis atrodo vis dar kupinas entuziazmo.
Kokios yra gerai veikiančios žinių tarnybos ir vedėjo užduotys?
Visų pirma, tai yra komandinis darbas. Tikslas yra kuo skubiau, operatyviau surinkti informaciją, kad ji būtų perteikiama kuo abjektyviau, gerai patikrinta ir, aišku, idomi žiūrovui. Laikraščiai yra „talpesni“, o žiniose jau reikia pagalvoti, kad būtų įdomu. Imdamas spaudą gali versti puslapius pirmyn ir atgal, pasirinkdamas pranešimus, kurie tave domina, o jei išjungsi televizijos kanalą, atgal gali ir neįjungti taip greitai. Žinios turi išlaikyti žiūrovą.
Žiniasklaidai, ne tik Lietuvoje, dažnai keliamas „objektyvumo“ klausimas. Kiek žinių tarnyboms pavyks išsilaikyti nepasidavus išorinių jėgų spaudimui?
Visi kanalai stengiasi išlaikyti objektyvumą, nes kitaip sudegtų. Aišku, kiekviena laida, nebūtinai žinių, gali formuoti žiūrovą, rinktis savo pozicijas nagrinėdama vieną ar kitą temą, įvykį, labiau jį nušviesdama, bet dėl to laida netaps neobjektyvi. Dar yra ir žurnalistinės etikos taisyklės, kurios yra bendros ir galioja tiek televizijai, tiek spaudai.
Ar žinių tarnybos kartais nenutolsta nuo savo pirminių tikslų ir užduočių, t.y. nepradeda vaikytis sensacijų ir skandalų?
Žinia turi būti įdomi, nes kam reikia pranešti, kas vyksta kokioje nors Afrikos tautelėje, kurios įvykiai aktualūs tik jiems patiems ir jų kaimynams. Tarptautiniame naujienų pakete tai gauname, tačiau mums tai tolima ir nežinoma. Jeigu žinia įdomi, tada galima diskutuoti, ar tai yra sensacija, ar ne. Ir kas gi gali tiksliai pasakyti: „o, man tai yra sensacija!" Net ir kokios nors prekės pabrangimas žmones veikia skirtingai. Vienas pasakys „tai buvo įdomu, bet aš to laukiau ir tikėjausi“, „va, kaip netikėta, labai įdomu“ - ir tau jau bus sensacija. Vienaip ar kitaip pranešimas turi pritraukti, ar dažnai juos galime vadinti sensacingais - nežinau.
Kokia proporcija, Jūsų manymu, į žinias turėtų patekti skirtingų sričių – politikos, verslo, kultūros, kriminalinės ar sporto naujienos?
Kaip yra pasakęs vienas žinomas žmogus – žinios yra gyvenimo mišrainė, tad nagrinėjant „kulinarine prasme“, galime žiūrėti, kas joje skaniausia, ko reikia dar, o ko nėra - galima skirstyti įvairiai. Proporcijas vėlgi diktuoja dienos įvykiai: ko tą dieną yra daugiau, tai ir pateikiama.
Jeigu atsitinka koks nors tikrai neeilinis įvykis, beveik visa laida gali būti paskirta jam. Tada tos proporcijos bus visai kitokios. Jei įvyksta koks nusikaltimas, stichinė nelaimė arba išsprendžiama kas nors kokioje rezonansinėje byloje, tam vėl gali būti skiriama daugiau dėmesio.
Ar ne per daug eterio laiko, Jūsų manymu, užima kriminalinės naujienos?
Aš nesu nusistatęs neigiamai prieš pasakojimą apie kriminalus. Esu už tai, kad būtų laikomasi visų etikos reikalavimų: nerodyti mažų vaikų veidų, piktnaudžiauti kraujo, šiurpą kęliančiais vaizdais, taip pat įspėti žiūrovą, jeigu tokių yra. Aš manau, kad negalime nudažyti gyvenimo rožinėmis spalvomis, jei aplinkui vyksta baisūs dalykai. Tada vėl atsirastų tokių, kuriems tai nepatinktų...
Visuomet patenkintų žiūrovų niekada nebus. Prisiminkime sovietmečio patirtį, kuomet apie kriminalinius įvykius visuomenė praktiškai nebuvo informuojama. Be to, pažiūrėkite, kiek tų kriminalų yra – pora minučių.
Aišku, kad apie politiką daugiau šnekama. Visuomet norisi turėti daugiau ir gerų visiems žinių. Tokių turėdami mes visuomet džiaugiamės. Aš labai laukiu tos dienos, kai galėsiu visiems pranešti, kad Lietuvoje įvestas euras, labai norėčiau, kad tai įvyktų kuo greičiau. Buvo labai apmaudu pranešinėti, kad jį turi estai, bet neapversi įvykio aukštyn kojom, jeigu taip nėra.
O kaip su kultūros naujienomis? Toks įspūdis, kad jos dabar nustumtos į antrąjį planą?
Galima svarstyti, tarkime, ar parodos atidarymas yra žinių pranešimo objektas. Galvojama, kiek žmonių į ją nueis, kokią žiūrovų dalį jie sudaro. Jei renginys yra labai reikšmingas, jis atsirenkamas ir parodomas. O šiaip, tokioms temoms skiriamos specialios laidos, taip pat menininkai randą terpę ir pokalbių laidose, įvairiuose projektuose. Natūralu, kad tais dalykais daugiau domisi nacionalinė televizija, tačiau nei vienam komerciniam kanalui tai nėra užginta.
Informacijos sklaida intensyviai keliasi į internetą, ar pastebimai mažėja televizijos žinių laidų žiūrovų auditorija?
Lietuvoje didelė dalis žmonių gyvena provincijoje. Ten jie kompiuterių turi ne tiek daug kaip miestuose, o jei ir turi, ne visi pratę naudotis visomis teikiamomis galimybėmis. Taip pat, daugelis jų gyvena pagal ritmą žino, kad 18.45 val. reikia įsijungti žinias. Būtent tokiu laiku. Įprotis yra labai stiprus dalykas. Tam, kad jis pasikeitų, turi pasikeisti visa karta. Ypač tokie įpročiai, kurie suformuoti per dešimtečius. Todėl žinios stengiasi nustatyti pastovų laiką, išlaikyti žiūrovą.
Kaip pasikeitė žinių tarnybų darbas, žinių pateikimas nuo tada, kai Lietuvoje atsirado pirmieji komerciniai televizijos kanalai iki dabar?
Dvidešimt metų yra ne toks didelis laiko tarpas. Aš žiniose dirbti pradėjau 1992-iais, taigi mano stažas beveik toks pat. Galiu pasakyti, kad technologijų požiūriu nelabai kas pasikeitė. Televizija iš analoginės pamažu virsta į skaitmeninę, tačiau tai neesminiai technologijos pasikeitimai. Ir prieš dvidešimt metų buvo dirbama su vaizdo įranga, tik kompiuterinė grafika nebuvo tiek daug pažengusi. Televizinio interviu, reportažo principai, montažo dėsniai buvau jau tada. Galiu pasakyti, kad jau prieš 20 metų Lietuvoje buvo objektyvi ir laisva žurnalistika.
Tai žiniasklaida nepasikeitė į blogąją pusę?
Man atrodo, kad žurnalistika dabar mėgaujasi laisve ir tereikia jausti asmeninę atsakomybę kiekvienu klausimu, būti profesionaliam, nepamiršti profesinės etikos. Tarkime, netgi skaitydamas pranešimus apie kultūros naujienas, kartais randu, kad supainioti žanrai, pavardės. Žiniasklaidos Lietuvoje yra labai daug ‒ spauda, internetas, televizija, tačiau žiūrovų vos trys milijonai.
2011 m. sausio 12 d., trečiadienis
DĖL SPAUDOJE PASIRODŽIUSIŲ PUBLIKACIJŲ ŽURNALISTŲ DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ TEMA
Valstybinė darbo inspekcija pažymi, kad žiniasklaidoje pasirodę pranešimai dėl galimo žurnalistų darbo pagal verslo liudijimus, (keičiant darbo sutartis į verslo liudijimus), kelia susirūpinimą dėl galimai apsimestinių sandorių sudarymo bei galimos neteisėtos veikos. Pažymime, kad darbo teisinių santykių dinamikoje (jų atsiradime, pasikeitime ar pasibaigime) galioja Darbo kodekso normos, kurios nenumato darbo pagal verslo liudijimus.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnis nustato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu. Tad, DK 93 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai:
1) specifinis darbo sutarties dalykas: darbo sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo, tai yra dėl tam tikros profesijos specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų;
2) asmuo, jeigu jis yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo paklusti vidaus darbo tvarkai;
3) darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Tokiu būdu darytina išvada, kad visus išvardintus požymius atitinkantys santykiai turi būti įforminti darbo, o ne kokia nors kita, sutartimi.
Darbo teisiniai santykiai gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti tik tokių santykių šalių tarpusavio susitarimo pagrindu, kuris realizuojamas darbo sutartyje. Tik darbo sutartis įteisina darbo teisinių santykių šalių tarpusavio teisių ir pareigų aprėptį, tik darbo sutartyje galimas tokių teisių ir pareigų pasikeitimas, tik darbo sutartimi užtikrinamos įvairiapusės darbuotojų garantijos. Tokiu būdu, darbas pagal verslo liudijimus nėra ir negali būti pripažintas darbo teisinių santykių dalyku. Tai civilinių teisinių santykių įforminimo forma, kuri galima tik tam tikrais įstatymo numatytais atvejais. Maža to – pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu 2002-11-21 Nr. 333 patvirtinto Verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus nuostatas (Žin., 2009, Nr. 141-6262) žurnalistų veiklai verslo liudijimo išdavimas iš viso nenumatytas.
VDI pasisako, kad nėra ir negali būti jokio prievartinio darbo teisinių santykių keitimo į civilinius teisinius santykius, o tokie galimi darbdavio veiksmai yra neteisėti darbuotojų atžvilgiu. Galimi sandoriai, pridengiant tikruosius šalių ketinimus, t.y. slepiant darbo teisinius santykius apsimestiniais civiliniais teisiniais santykiais yra negalimi ir negaliojantys ab initio. Paminėtina, kad Darbo kodekso 35 straipsnis reglamentuoja darbdavių ir darbuotojų tarpusavio darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo aspektus. Šiuo straipsniu numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
Šios įstatyminės normos vienodai privalomos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, kadangi darbo teisinių santykių subjektai turi įstatymo nustatytas lygias teises ir pareigas. VDI primygtinai rekomenduoja darbo teisinių santykių šalims susilaikyti nuo galimai neteisėtos veikos bei veikti laikantis darbo įstatymų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnis nustato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu. Tad, DK 93 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai:
1) specifinis darbo sutarties dalykas: darbo sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo, tai yra dėl tam tikros profesijos specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų;
2) asmuo, jeigu jis yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo paklusti vidaus darbo tvarkai;
3) darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Tokiu būdu darytina išvada, kad visus išvardintus požymius atitinkantys santykiai turi būti įforminti darbo, o ne kokia nors kita, sutartimi.
Darbo teisiniai santykiai gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti tik tokių santykių šalių tarpusavio susitarimo pagrindu, kuris realizuojamas darbo sutartyje. Tik darbo sutartis įteisina darbo teisinių santykių šalių tarpusavio teisių ir pareigų aprėptį, tik darbo sutartyje galimas tokių teisių ir pareigų pasikeitimas, tik darbo sutartimi užtikrinamos įvairiapusės darbuotojų garantijos. Tokiu būdu, darbas pagal verslo liudijimus nėra ir negali būti pripažintas darbo teisinių santykių dalyku. Tai civilinių teisinių santykių įforminimo forma, kuri galima tik tam tikrais įstatymo numatytais atvejais. Maža to – pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu 2002-11-21 Nr. 333 patvirtinto Verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus nuostatas (Žin., 2009, Nr. 141-6262) žurnalistų veiklai verslo liudijimo išdavimas iš viso nenumatytas.
VDI pasisako, kad nėra ir negali būti jokio prievartinio darbo teisinių santykių keitimo į civilinius teisinius santykius, o tokie galimi darbdavio veiksmai yra neteisėti darbuotojų atžvilgiu. Galimi sandoriai, pridengiant tikruosius šalių ketinimus, t.y. slepiant darbo teisinius santykius apsimestiniais civiliniais teisiniais santykiais yra negalimi ir negaliojantys ab initio. Paminėtina, kad Darbo kodekso 35 straipsnis reglamentuoja darbdavių ir darbuotojų tarpusavio darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo aspektus. Šiuo straipsniu numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
Šios įstatyminės normos vienodai privalomos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, kadangi darbo teisinių santykių subjektai turi įstatymo nustatytas lygias teises ir pareigas. VDI primygtinai rekomenduoja darbo teisinių santykių šalims susilaikyti nuo galimai neteisėtos veikos bei veikti laikantis darbo įstatymų reikalavimų.
2011 m. sausio 10 d., pirmadienis
Šiemet Lietuvoje vėlyvos šv.Velykos ir 6 „ilgieji savaitgaliai“
Norintys daugiau laiko praleisti su šeima, ilsėtis, atostogauti Lietuvos kurortuose ar išvykti į užsienį, turėtų atkreipti dėmesį į taip vadinamų „ilgųjų savaitgalių“ datas. Šiemet bus 2 laisvi trečiadieniai, tačiau perkėlus poilsio dienas – bus ir 2 darbo šeštadieniai.
„Ilgieji savaitgaliai“ – nuo 3 iki 4 poilsio dienų
Šiemet planuojami 6 „ilgieji savaitgaliai“. Kiek ilgiau ilsėsimės kovo 11 d., minint Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną (3 nedarbo dienos kovo 11-13 d., papildoma diena penktadienis). Lygiai tiek pat ilsėsimės ir balandžio 24-25 d., kai, kiek vėliau nei įprasta, bus švenčiamos Šv. Velykos (3 nedarbo dienos balandžio 23-25 d., papildoma diena pirmadienis).
Rasos ir Joninių dieną – birželio 24 d. taipogi bus papildomas laisva diena (3 nedarbo dienos birželio 24-26 d., papildoma diena penktadienis.). Papildomas laisvadienis taip pat numatomas ir vasaros pabaigoje - rugpjūčio 15 d. per Žolines (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną). Tai 3 nedarbo dienos rugpjūčio 13-15 d., papildoma diena pirmadienis.
Rudenį bus net 4 dienų „ilgasis savaitgalis“ (4 nedarbo dienos spalio 29 - lapkričio 1 d., papildomos dienos pirmadienis ir antradienis) – minėsime Visų Šventųjų dieną.
Įvertinus tai, kad antroji Šv. Kalėdų diena yra pirmadienis, bus dar viena papildoma laisva diena (3 nedarbo dienos gruodžio 24-26 d., papildoma diena pirmadienis).
Laisvos dienos bus ir savaitės viduryje
SADM primena, jog dar keletą nedarbo dienų šiemet nusimato ir savaitės viduryje. Jau kitą mėnesį minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl vasario 16 d. (trečiadienis) bus nedarbo diena. Taip pat laisva diena bus ir liepos 6 d. (trečiadienis), kuomet bus švenčiama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
Perkėlus poilsio dienas – dirbsime 2 šeštadienius
SADM atkreipia dėmesį, kad 2011 metais yra ir 2 šeštadieniai, kurie bus darbo dienos. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl poilsio dienų perkėlimo 2011 metais, vasario 19 d. (šeštadienis) bus darbo diena (atidirbama už 2010 m. gruodžio 24 d.) bei lapkričio 5 d. (šeštadienį) taipogi bus dirbama (darbo diena perkelta iš š. m. spalio 31 d.).
Visa aukščiau išvardinta tvarka galioja žmonėms, kurie dirba 5 darbo dienas per savaitę.
2011 m. papildomų poilsio dienų planavimo atmintinė:
1) Vasario 16 d. (trečiadienis) - Lietuvos valstybės atkūrimo diena (nedarbo diena - trečiadienis);
2) Kovo 11 d. (penktadienis) - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (trys poilsio dienos);
3) Balandžio 24-25 d. (sekmadienis ir pirmadienis) – Šv. Velykos (trys poilsio dienos);
4) Birželio 24 d. (penktadienis) - Rasos ir Joninių diena (trys poilsio dienos);
5) Liepos 6 d. (trečiadienis) - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (nedarbo diena - trečiadienis);
6) Rugpjūčio 15 d. (pirmadienis) - Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) (trys poilsio dienos);
7) Lapkričio 1 d. (antradienis) - Visų Šventųjų diena (keturios poilsio dienos);
8) Gruodžio 24-26 d. (šeštadienis - pirmadienis) – Kūčios ir Šv. Kalėdos (trys poilsio dienos).
„Ilgieji savaitgaliai“ – nuo 3 iki 4 poilsio dienų
Šiemet planuojami 6 „ilgieji savaitgaliai“. Kiek ilgiau ilsėsimės kovo 11 d., minint Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną (3 nedarbo dienos kovo 11-13 d., papildoma diena penktadienis). Lygiai tiek pat ilsėsimės ir balandžio 24-25 d., kai, kiek vėliau nei įprasta, bus švenčiamos Šv. Velykos (3 nedarbo dienos balandžio 23-25 d., papildoma diena pirmadienis).
Rasos ir Joninių dieną – birželio 24 d. taipogi bus papildomas laisva diena (3 nedarbo dienos birželio 24-26 d., papildoma diena penktadienis.). Papildomas laisvadienis taip pat numatomas ir vasaros pabaigoje - rugpjūčio 15 d. per Žolines (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną). Tai 3 nedarbo dienos rugpjūčio 13-15 d., papildoma diena pirmadienis.
Rudenį bus net 4 dienų „ilgasis savaitgalis“ (4 nedarbo dienos spalio 29 - lapkričio 1 d., papildomos dienos pirmadienis ir antradienis) – minėsime Visų Šventųjų dieną.
Įvertinus tai, kad antroji Šv. Kalėdų diena yra pirmadienis, bus dar viena papildoma laisva diena (3 nedarbo dienos gruodžio 24-26 d., papildoma diena pirmadienis).
Laisvos dienos bus ir savaitės viduryje
SADM primena, jog dar keletą nedarbo dienų šiemet nusimato ir savaitės viduryje. Jau kitą mėnesį minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl vasario 16 d. (trečiadienis) bus nedarbo diena. Taip pat laisva diena bus ir liepos 6 d. (trečiadienis), kuomet bus švenčiama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
Perkėlus poilsio dienas – dirbsime 2 šeštadienius
SADM atkreipia dėmesį, kad 2011 metais yra ir 2 šeštadieniai, kurie bus darbo dienos. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl poilsio dienų perkėlimo 2011 metais, vasario 19 d. (šeštadienis) bus darbo diena (atidirbama už 2010 m. gruodžio 24 d.) bei lapkričio 5 d. (šeštadienį) taipogi bus dirbama (darbo diena perkelta iš š. m. spalio 31 d.).
Visa aukščiau išvardinta tvarka galioja žmonėms, kurie dirba 5 darbo dienas per savaitę.
2011 m. papildomų poilsio dienų planavimo atmintinė:
1) Vasario 16 d. (trečiadienis) - Lietuvos valstybės atkūrimo diena (nedarbo diena - trečiadienis);
2) Kovo 11 d. (penktadienis) - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (trys poilsio dienos);
3) Balandžio 24-25 d. (sekmadienis ir pirmadienis) – Šv. Velykos (trys poilsio dienos);
4) Birželio 24 d. (penktadienis) - Rasos ir Joninių diena (trys poilsio dienos);
5) Liepos 6 d. (trečiadienis) - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (nedarbo diena - trečiadienis);
6) Rugpjūčio 15 d. (pirmadienis) - Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) (trys poilsio dienos);
7) Lapkričio 1 d. (antradienis) - Visų Šventųjų diena (keturios poilsio dienos);
8) Gruodžio 24-26 d. (šeštadienis - pirmadienis) – Kūčios ir Šv. Kalėdos (trys poilsio dienos).
2011 m. sausio 7 d., penktadienis
Sureagavo. Tik ar padės?....
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) penktadienį paragino leidėjus būti socialiai atsakingus, ir neversti žurnalistų nutraukti darbo sutartis bei išsiimti verslo liudijimus.
"Reaguodami į informaciją apie kai kurių leidėjų bandymus priversti žurnalistus nutraukti darbo sutartis ir išsiimti verslo liudijimus, SADM vadovai kviečia leidėjų organizacijas informuoti savo narius, kad tokie veiksmai ne vien pažeidžia darbuotojų interesus, bet ir kenkia leidėjų profesinei reputacijai", - sakoma ministerijos pranešime.
Ministerija taip pat paragino leidėjus "būti socialiai atsakingais, nepažeidinėti įstatymų ir neversti žmonių likti be socialinių garantijų".
Anot pranešimo, "Sodros" bei Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniai skyriai yra informuoti apie tokią grėsmę, ir gavę žinių, jog rajone ar mieste yra tokių atvejų, į tai atsakingai reaguos. Tokiu atveju bus tikrinama, ar nėra pažeidžiami įstatymai ir imamasi atitinkamų priemonių.
Ministerija pažymi, kad, Valstybinei darbo inspekcijai nustačius pažeidimus dėl darbo santykių įteisinimo formos ir šalims nesusitarus, bylos bus atiduodamos teismui.
"Valstiečių laikraščio" žurnalistai ir kiti darbuotojai šią savaitę ėmė protestuoti prieš darbdavių reikalavimą nutraukti darbo sutartis ir dirbti pagal verslo liudijimus, tačiau laikraštį valdančios bendrovės vadovai tvirtina tokio nurodymo nedavę.
Penktadienį leidėjai įteikė įspėjimus apie atleidimą iš darbo dar dviems atsisakantiems išsiimti verslo liudijimus "Valstiečių laikraščio" žurnalistams.
Į "Valstiečių laikraščio" situaciją reagavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodydama, kad yra visos galimybės ir sąlygos įvertinti, ar konkrečią veiklą vykdančios įmonės santykiai su darbuotojais yra registruojami tinkamai. "Vertinama ir tai, ar verslo liudijimuose nurodyta veikla yra susijusi su įmonės veiklos sritimi", - teigia VMI.
"Reaguodami į informaciją apie kai kurių leidėjų bandymus priversti žurnalistus nutraukti darbo sutartis ir išsiimti verslo liudijimus, SADM vadovai kviečia leidėjų organizacijas informuoti savo narius, kad tokie veiksmai ne vien pažeidžia darbuotojų interesus, bet ir kenkia leidėjų profesinei reputacijai", - sakoma ministerijos pranešime.
Ministerija taip pat paragino leidėjus "būti socialiai atsakingais, nepažeidinėti įstatymų ir neversti žmonių likti be socialinių garantijų".
Anot pranešimo, "Sodros" bei Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniai skyriai yra informuoti apie tokią grėsmę, ir gavę žinių, jog rajone ar mieste yra tokių atvejų, į tai atsakingai reaguos. Tokiu atveju bus tikrinama, ar nėra pažeidžiami įstatymai ir imamasi atitinkamų priemonių.
Ministerija pažymi, kad, Valstybinei darbo inspekcijai nustačius pažeidimus dėl darbo santykių įteisinimo formos ir šalims nesusitarus, bylos bus atiduodamos teismui.
"Valstiečių laikraščio" žurnalistai ir kiti darbuotojai šią savaitę ėmė protestuoti prieš darbdavių reikalavimą nutraukti darbo sutartis ir dirbti pagal verslo liudijimus, tačiau laikraštį valdančios bendrovės vadovai tvirtina tokio nurodymo nedavę.
Penktadienį leidėjai įteikė įspėjimus apie atleidimą iš darbo dar dviems atsisakantiems išsiimti verslo liudijimus "Valstiečių laikraščio" žurnalistams.
Į "Valstiečių laikraščio" situaciją reagavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodydama, kad yra visos galimybės ir sąlygos įvertinti, ar konkrečią veiklą vykdančios įmonės santykiai su darbuotojais yra registruojami tinkamai. "Vertinama ir tai, ar verslo liudijimuose nurodyta veikla yra susijusi su įmonės veiklos sritimi", - teigia VMI.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)