Šiandien perskaičiau, kad mano pažįstama, Berlyne jau seniai gyvenanti Lina Ever, pristatė naują knygą, prisiminiau jos blogą, kurį kažkada skaitydavas ir štai taip grįžau į sąvąjį. Jis pamirštas, bet tik laikinai, nes aš niekad aneplanavau baigt jo gyvenimo. O kam? Tegul sau būna. Juk netrukkdo niekam. O ir mintimis galima pasidalinti. Aš tikros formos taip niekada ir nesuradau, bet dabar turiu mintį, kuri, labai tikiuosi, įdomi pasirodys ne tik man. Kai mano gyvenime atsirado sodyba, kurioje aš beveik visą laiką ir gyvenu, man norisi kitaip dėlioti mintis. Ir aspektus. Tai pabandom?:)
