Lapkričio 1-ąją pagerbiami šventieji, kurių paminėjimui nėra numatytos konkrečios dienos liturginiame kalendoriuje, o per Vėlines prisiminami mirusieji artimieji. Etnologė Nijolė Marcinkevičienė priduria, kad kapinių puošimo paprotys nėra senas, nunustatyta, kiek reikėtų pamerkti gėlių, tačiau, anot jos, nereikėtų persistengti. Nors mirusieji pagerbiami rytoj, per Vėlines, tradiciškai žmonės Lietuvoje kapus lanko ir lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų Dieną. Etnologė Nijolė Marcinkevičienė teigė, kad kapinių puošimo per šias dienas paprotys nėra senas, todėl niekas nenustatė, kiek reikėtų pamerkti gėlių ar uždegti žvakučių. Tačiau anot etnologės, nereikėtų persistengti. Mirusiųjų diena pradėta minėti vėliau nei Visų Šventųjų – pastaroji švente paskelbta septintame, o Vėlinės – dešimtame amžiuje.
Visų Šventųjų diena labiau priskirtina katalikiškai tradicijai, o Vėlinės – lapkričio antroji – susijusios su mitiniu mąstymu, kad vėlės arba mirusieji padeda globoti derlių, o kai jis nuimamas, vėlės grįžta į namus, todėl reikia jas pagerbti. Pasak kai kurių bažnyčios istorikų, remiantis liturginiu kalendoriumi, Visų Šventųjų diena yra aukštesnio rango šventė nei mirusiųjų pagerbimo, todėl daugelis šalių nedarbo diena paskelbusios būtent lapkričio 1-ąją. Kiti teigia, kad švenčių lyginti negalima – jos tiesiog skirtingos.
Politikai Lietuvoje nedarbo diena lapkričio 1-ąją pasirinko dėl tradicijos – esą įprasta, kad kapinių tvarkyti važiuojama ne per Vėlines, o dieną prieš šią jas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą