KAIP PER VIENĄ PARĄ ĮVEIKTI ANGINĄ

Sveiki:) Labai tikiuosi, kad taip ir yra, o jei jau sunegalavot, štai pasiūlymai, kuriuos neseniai gavau į savo paštą. gal pagelbės?:)

Jaunystėje aš dažnai sirgdavau angina. Bet vieną katrą nuvažiavęs į komandiruotę Novosibirske sutikau „liaudies gydytoją“, jis buvo nustebęs, kad aš taip ilgai negaliu išsigydyti anginos, jis pasakė, kad anginą reikia ir galima išgydyti per parą, nes kitaip gali atsirasti nepageidaujamų pokyčių širdyje.



RECEPTAS:
1 raudonąjį burokėlį (kurį naudojame barščiams virti) sutarkuoti smulkia tarka. Į vieną stiklinę sutarkuotos masės įpilti 1 valgomą šaukštą 9% acto, sumaišyti ir uždarius padėti į tamsią vietą 4 valandoms. Po to marlės ar kito tankaus audinio pagalba išspausti sultis ir jomis skalauti (gargaliuoti) gerklę kas 2,5 valandos. Sultys sėkmingai gydo chronišką ir net pūlingą-folikuliarinę anginą.

Burokėlis - neišvaizdus, bet labai naudingas
Burokėliai - puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Kai kurių mokslininkų nuomone, burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą vėžiui. Burokėliuose itin gausu organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei kitose daržovėse. Burokėliuose yra ir daug vitaminų B1, B2, PP, o vitamino C yra net du kartus daugiau nei morkose.
Burokėlių biologiškai aktyvios medžiagos:
padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui,
stiprina kraujagyslių sieneles, kaulus,
stimuliuoja ląstelių augimą, gerina jose medžiagų apykaitą,
skatina skrandžio rūgšties susidarymą ir dėl to pagerėja baltymų pasisavinimas,
aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, dėl ko pagerėja audinių aprūpinimas deguonimi,
stiprina odą, nagus bei plaukus,
iš žarnyno “išvalo” toksines medžiagas ir neleidžia užkietėti viduriams.
Burokėlių organinės medžiagos padeda pasisavinti baltymus, padeda atsistatyti kepenų ląstelėms.
Ypač vertingos burokėlių sultys, nes jose esantis kalcio ir natrio santykis padeda kalciui aktyviai įsijungti į medžiagų apykaitos procesus, o chloras daug aktyviau stimuliuoja kepenų darbą ir pagreitina tulžies išsiskyrimą.
Kadangi dėl specifinio burokėlių sulčių skonio ne visi jas gali gerti grynas, rekomenduojama skiesti su morkų, obuolių, apelsinų ar kitomis sultimis santykiu 1:3.

Jauni buroklapiai turi žymiai daugiau karotino ir vitamino C negu šakniavaisiai. Todėl iš jų galima virti ne tik sriubas, bet ir gaminti salotas bei mišraines.
Kad gerai jaustumeisi, ne visada reikia vaistų iš vaistinės. Ir namuose yra sveikatą stiprinančių priemonių. Viena iš tokių - raudonieji burokėliai.
Vertinga jų biocheminė sudėtis lemia ne tik maistinę, bet ir gydomąją šių daržovių galią. Burokėlių organinės medžiagos - betaninas ir betainas - padeda pasisavinti baltymus ir susidaryti cholinui.
Jis žadina kepenų ląstelių gyvybingumą ir jų veiklą. Cholinas reikalingas riebalų ir cholesterolio apykaitai. Taigi burokėlius patartina vartoti kaip dietinį produktą, kai kamuoja kepenų ligos.
Be to, cholinas mažina kraujospūdį ir apsaugo nuo aterosklerozės. Nuo šios ligos pagelbsti ir burokėliuose esančios jodo druskos, be to, jos reguliuoja skydliaukės darbą.
Raudonieji šakniagumbiai sukaupia nemažai pektinų. Pektininės medžiagos naudingos žarnyno mikroorganizmams, jos naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje, pašalina iš žmogaus organizmo nuodingus medžiagų apykaitos produktus.
Burokėlių ląsteliena ir organinės rūgštys skatina žarnyno veiklą, gerina virškinimą, laisvina vidurius.
Ypač vertingos yra raudonųjų burokėlių sultys. Tai - pati vertingiausia natūrali kraujo gerinimo priemonė. Tik reikia išgerti ne mažiau kaip 0,5 l per dieną.
Nuo grynų burokėlių sulčių gali imti pykinti, svaigti galva, nes jos intensyviai valo organizmą. Todėl bent jau iš pradžių patartina gerti burokėlių ir morkų sulčių mišinį, kuriame morkų sulčių daugiau. Vėliau burokėlių sulčių kiekį po truputį galima didinti.

Tačiau sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige verčiau pasitarti su gydytoju, ar galima vartoti burokėlių sultis, nes jos dirgina gleivinę.
Žinomas raudonųjų burokėlių poveikis vėžio auglių ląstelėms. Budapešto (Vengrija) farmakologijos instituto mokslininkai nustatė, kad gydomąsias savybes turi tik šviežiai paruoštos sultys ir jų aktyvumas yra 3 kartus didesnis negu pastovėjusių sulčių
Virti burokėliai ir pavirintos sultys tokių savybių neturi. Ligonių būklės pagerėjimas pastebėtas nuo gydymo pradžios praėjus 2-4 savaitėms.
Burokėlių sultys naudingos, jei yra padidėjęs kraujo spaudimas, išsiplėtusios venos, sutrikusi širdies ir kraujagyslių veikla. Geriant burokėlių sultis, palaikomos visos fiziologinės organizmo funkcijos, valomos kepenys, inkstai ir tulžies pūslė, skatinama limfinė sistema.
Burokėlių sultys nepaprastai naudingos klimakteriniu periodu.
Tačiau burokėliuose yra medžiagų, didinančių kraujo krešumą, todėl jų nereikėtų valgyti tiems, kurių kraujo krešumas padidėjęs.


Rauginti raudonieji burokėliai
1kg virtų burokėlių
2 skiltelės česnako
Kelios ruginės duonos plutelės
0.5 šaukštelio kvapiųjų pipirų
Laurų lapelis
15g druskos


Burokėlius nulupt, nuplaut, supjaustyt griežinėliais ir sudėt į išplikytą molinę puodynę arba stiklainį. Sumesti nuluptas česnako skilteles ir duonos pluteles.
Puode užvirint 3 l pasūdyto vandens ir palikti atvėsti. Aplieti paruoštus burokėlius ir kelias dienas laikyti kambario temperatūroje.

Burokėlių rūgštelė - puikus daržovių sultinių pagardas

Nevirtų burokėlių salotus
Imti pailgus burokėlius, kurių ląsteliena smulkesnė, minkštimas švelnesnis.
Nulupus sutarkuoti, toliau viskas pagal skonį arba "iš akies":
obuolių actas,
česnakai, susmulkinti (jų nepagailėti)
druska,
aliejus.

Česnakai, druska ir aliejus veikia kaip konservantai.
Laikyti šaltai. Valgyti rekomenduojama paskaninus majonezu.
Galima virti barščius, bet kažkaip gaila šildyti, jei natūralūs išsilaiko...



Burokėlių salotos
4 kg. žalių burokėlių, 1,5 kg. pomidorų, 500 gr. saldžių paprikų, 500 gr. svogūnų, 200 gr. česnakų, 200 gr. cukraus, 60 gr. druskos, 200- 250 ml. acto, 500 ml. aliejaus.
Žalius burokėlius sutarkuoti, pomidorus smulkiai supjaustyti, svogūnus supjaustyti pusžiedžiais, paprikas- šiaudeliais, česnaką išspausti spaustuku. Aliejuje pakepinti svogūnus, sudėti pomidorus, po 5 minučių paprikas. Sudėti viską į puodą išskyrus česnakus ir virti ant silpnos ugnies 40- 45 minutes. Likus 10 min. iki virimo pabaigos sudėti česnakus. Užsukti dangteliais ir atvesinti šiltai uždengus.



RAUDONIEJI MALTINUKAI:
500 g maltos kiaulienos, 250 g maltos jautienos, 250 g marinuotų burokėlių, 1 svogūnas, 1 kiaušinis, truputis druskos, pipirų, 2 šaukštai krakmolo, truputis aliejaus, džiūvėsėlių. Svogūną susmulkinti ir pakepti aliejuje. Burokėlius sumaišyti su mėsa, sudėti svogūną, įmušti kiaušinį, įberti druskos, pipirų, krakmolo. Gerai išmaisyti ir suformuoti apvalius maltinukus. Juos apvolioti džiūvėsėliuose, dėti į aliejumi pateptą skardą ir kepti orkaitėje. Patiekti su virtomis bulvėmis arba bulvių koše.



BUROKĖLIŲ UŽKANDĖLĖ:
200 g burokėlių, 8-10 graikinių riešutų, 100 g lydyto sūrio, 2-3 skiltelės česnako, 100 g majonezo Išvirtus burokėlius sumeskite į šaltą vandenį, palaikykite 15-20 minučių, nulupkite ir stambiai, sutarkuokite. Sudėkite lydytą sūrį, trintą česnaką, smulkintus riešutus, pagardinkite majonezu.



ŽALIŲ RAUDONŲ BUROKĖLIŲ valgis suruošiamas taip: gerai nuvalyti burokai nulupami, sutarkuojami, ant jų užpilam gero šalto spaudimo alyvuogių aliejaus, šiek tiek citrinos sulčių, pridedama dar pjaustytų svogūnų, tarkuotų krienų, truputį druskos, maltų pipiriukų ir sumaišoma. Valgoma su virtomis arba keptomis bulvėmis.