Kauno kino festivalio lankytojai jau spėjo pamatyti naujausią ispanų režisieriaus Pedro Almodóvaro filmą "Šalti apkabinimai" su Penélope Cruz. Nuo vakar su šia drama gali susipažinti ir visi likusieji.
Nepalankios recenzijosAtrodo, kad šešiasdešimtąjį gimtadienį pasitikęs "Šaltais apkabinimais", modernaus kino klasiku tapęs P.Almodóvaras ryžosi pradėti naują savo kūrybos etapą. Ir taip nuliūdino nemažą dalį gerbėjų armijos.
Šių metų Kanų kino festivalyje "Šalti apkabinimai" negavo jokio prizo. Tuoj po premjeros pasirodžiusiose recenzijose nuvilnijo apmaudūs atodūsiai, kad šį kartą P.Almodóvaro kūrinyje nėra nei ekstremalių provokacijų, nei pykčio, nei tikros aistros, o tik tylus senstančio žmogaus liūdesys. Kai kas net pasiskubino pateikti įžeidžiančias medicinines diagnozes.
Tačiau šie apibendrinimai apibūdina tik jų autorius, o ne patį filmą. Taip, šį kartą P.Almodóvaro filme nerasime kai kurių jį išgarsinusių sudedamųjų dalių. Transvestitų paradas, kuris taip dažnai pagardindavo ant kičo ribos balansuojančias ankstesnes pikantiškas istorijas, šį kartą tikrai neblaško dėmesio.
Susigalvojo antrą gyvenimąJau nuo pirmų "Šaltų apkabinimų" kadrų pasineriame į režisieriaus seniai pamėgtų mistifikacijų pasaulį. Kad ir šį kartą žiūrėsime painios konstrukcijos filmą, aišku iš karto. Akivaizdu ir tai, kad "Šaltuose apkabinimuose" kaip niekada daug autobiografinių motyvų.
Pagrindiniam filmo herojui – režisieriui Mateo Blanko – visada knietėjo patirti kur kas daugiau, nei žmogui įmanoma. Todėl jis susigalvojo sau kitą gyvenimą. Jame pasivadino Hariu Keinu – avantiūristu, kuris likimo valia tapo rašytoju. Šiuo vardu Mateo pasirašinėjo visus savo scenarijus ir net nepastebėjo, kad pavirto savo paties fantazijos vaisiumi.
Bet baisi automobilių avarija, per kurią Mateo prarado regą, įnešė į šią dvigubo gyvenimo epopėją jo didenybės Likimo surežisuotų mizanscenų. Dabar aklas vyriškis tegali tik rašyti scenarijus ir įsivaizduoti, kad ankstesnis jo "aš" žuvo su mylima moterimi.
Filmas filmeRežisierius visada sugebėdavo iš piršto išlaužtiems muilo operų elementams surasti kur kas rimtesnį vardiklį. Tačiau dabar šį jo pomėgį nustelbia ryškus kinematografinis kontekstas.
Kaip ir anksčiau sukurtuose filmuose "Pasikalbėk su ja" (2002 m.) ar "Blogas auklėjimas" (2004 m.), P.Almodóvaras naudoja pasakojimo struktūrą filmas filme. Citatų iš kino klasikos čia tiek daug, kad būtų galima prie filmo recenzijos pridėti ne mažesnės apimties kino šedevrų sąrašą – panašiai kaip istorinės tematikos romano pabaigoje pateikiami paaiškinimai.
Dokumentiniai kadrai su susipynusiais mirusių meilužių kaulais iš Roberto Rosselinio dramos "Kelionė į Italiją" (1954 m.) P.Almodóvaro filme ataidi kaip visai kitokia metafora.
Ir Hario Keino pavardė, be jokios abejonės, yra nuoroda į komplikuotos struktūros klasikinius filmus "Pilietis Keinas" (1941 m.) ir "Trečiasis žmogus" (1949 m.). Pirmajame garsus JAV aktorius Orsonas Wellesas vaidino mistiniu šydu apgaubtą Čarlzą Fosterį Keiną, kurio tikroji tapatybė neišryškėjo net ir keturiems jį pažinojusiems žmonėms pateikus jo apibūdinimus. Antrajame O.Wellesas vaidino ne mažiau mįslingą nusikaltėlį Harį Laimą, kuris pokario Vienoje inscenizavo savo mirtį, kad įgavęs nesugaunamo vaiduoklio pavidalą galėtų manipuliuoti filmo herojų (ir žiūrovų) emocijomis.
Panašių siurrealistinių detalių apstu ir "Šaltuose apkabinimuose". Čia pats ryškiausias dramatiškos praeities vaiduoklis yra filmas "Merginos ir lagaminai", kurio scenos vis iškyla kaip dabartinių įvykių kamertonas. Ir kaip patį P.Almodóvarą išgarsinusio filmo "Moterys ties nervų krizės riba" (1988 m.) autoparodija.
Būtina iššifruotiDievaži, šifruoti gausius kinematografinių citatų kodus "Šaltuose apkabinimuose" yra didžiulis malonumas. Bet tik tiems, kurie neblogai susipažinę su pasaulinio kino aukso fondu. Kitaip filmo herojų dialoguose nuolat skambantys klasikinių šedevrų pavadinimai bus tik nieko nesakanti abrakadabra.
Kad P.Almodóvaras myli kiną, seniai ne paslaptis. Jis visada lengvai žongliravo kino klasikos perliukais, kurdamas savo iliuzijų pasaulį, kuris režisieriui akivaizdžiai mielesnis už realybę. Nes kino pasaulį kuriantis menininkas tarsi demiurgas gali daug ką pakeisti. Net ir po daugelio metų. Net ir tada, kai tenka iš naujo montuoti seną filmą jau netekus regos. Juk kiekvienas filmas privalo turėti pabaigą.
--------------------------------------------------------------------------------
"Šalti apkabinimai" ("Los abrazos rotos") *****
Drama. Ispanija, 2009 m. Rež. P.Almodóvaras. Vaidina P.Cruz, Lluísas Homaras, Blanca Portillo, Ángela Molina, Lola Dueñas, Rossy de Palma, Alejo Sauras, Chus Lampreave.
veiksmas 2
humoras 1
įtampa 2
erotika 1
siaubas 1
--------------------------------------------------------------------------------
Kada gi tos vestuvės?Jau daugiau kaip metus garsiai kalbama, kad 35 metų P.Cruz netrukus turėtų ištekėti už 40-mečio ispanų aktoriaus Javiero Bardemo (nuotr.). Tačiau vestuvių kaip nėra, taip nėra.
Į visus raginimus greičiau susituokti "Oskaro" už vaidmenį juostoje "Šioje šalyje nėra vietos senukams" laureatas J.Bardemas atsako tyla.
Teigiama, kad temperamentingoji aktorė mylimajam galų gale pareiškė ultimatumą: "Arba vesk, arba išeinu!" Tuomet Javieras kreipėsi į savo motiną ir ji patarė sūnui jokiais būdais nepaleisti P.Cruz.
Prieš mėnesį pora pastebėta išeinanti iš akušerijos klinikos Madride. Tačiau aktoriams artimi žmonės prisiekinėja, jog P.Cruz nesilaukia.
--------------------------------------------------------------------------------
Pankuojantis P.AlmodóvarasP.Almodóvaro braižą sunku su kuo nors supainioti. Visi šio režisieriaus filmai išsiskiria šokiruojančiomis ir herojų sielas apnuoginančiomis scenomis. Tačiau yra dar viena detalė, kuri dažniausiai ne itin pabrėžiama. Tai – filme skambančios dainos. Vos prasidėjus filmui, sąmoningai ar ne, dauguma žiūrovų tikisi išvysti dainuojantį bent vieną iš herojų.
Pats režisierius 1970-ųjų pradžioje priklausė pankišką roką atliekančiai muzikos grupei (nuotr.). Galbūt tai ir turėjo įtakos P.Almodóvaro filmų muzikiniam apipavidalinimui.
G. Jankausko recenzija (www.kaunodiena.lt)
