Valstybinė darbo inspekcija pažymi, kad žiniasklaidoje pasirodę pranešimai dėl galimo žurnalistų darbo pagal verslo liudijimus, (keičiant darbo sutartis į verslo liudijimus), kelia susirūpinimą dėl galimai apsimestinių sandorių sudarymo bei galimos neteisėtos veikos. Pažymime, kad darbo teisinių santykių dinamikoje (jų atsiradime, pasikeitime ar pasibaigime) galioja Darbo kodekso normos, kurios nenumato darbo pagal verslo liudijimus.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnis nustato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu. Tad, DK 93 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai:
1) specifinis darbo sutarties dalykas: darbo sutartimi susitariama dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo, tai yra dėl tam tikros profesijos specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų;
2) asmuo, jeigu jis yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo paklusti vidaus darbo tvarkai;
3) darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Tokiu būdu darytina išvada, kad visus išvardintus požymius atitinkantys santykiai turi būti įforminti darbo, o ne kokia nors kita, sutartimi.
Darbo teisiniai santykiai gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti tik tokių santykių šalių tarpusavio susitarimo pagrindu, kuris realizuojamas darbo sutartyje. Tik darbo sutartis įteisina darbo teisinių santykių šalių tarpusavio teisių ir pareigų aprėptį, tik darbo sutartyje galimas tokių teisių ir pareigų pasikeitimas, tik darbo sutartimi užtikrinamos įvairiapusės darbuotojų garantijos. Tokiu būdu, darbas pagal verslo liudijimus nėra ir negali būti pripažintas darbo teisinių santykių dalyku. Tai civilinių teisinių santykių įforminimo forma, kuri galima tik tam tikrais įstatymo numatytais atvejais. Maža to – pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu 2002-11-21 Nr. 333 patvirtinto Verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus nuostatas (Žin., 2009, Nr. 141-6262) žurnalistų veiklai verslo liudijimo išdavimas iš viso nenumatytas.
VDI pasisako, kad nėra ir negali būti jokio prievartinio darbo teisinių santykių keitimo į civilinius teisinius santykius, o tokie galimi darbdavio veiksmai yra neteisėti darbuotojų atžvilgiu. Galimi sandoriai, pridengiant tikruosius šalių ketinimus, t.y. slepiant darbo teisinius santykius apsimestiniais civiliniais teisiniais santykiais yra negalimi ir negaliojantys ab initio. Paminėtina, kad Darbo kodekso 35 straipsnis reglamentuoja darbdavių ir darbuotojų tarpusavio darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo aspektus. Šiuo straipsniu numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
Šios įstatyminės normos vienodai privalomos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, kadangi darbo teisinių santykių subjektai turi įstatymo nustatytas lygias teises ir pareigas. VDI primygtinai rekomenduoja darbo teisinių santykių šalims susilaikyti nuo galimai neteisėtos veikos bei veikti laikantis darbo įstatymų reikalavimų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą