Bazilikai
Tai vienas populiariausių prieskonių – lūpažiedžių šeimos augalas iš Pietų Azijos. Indijoje bazilikai buvo auginami jau prieš 5 tūkstančius metų. Senovės Graikijoje juo gydė įvairias ligas. Viduramžiais (jau XII a.) šį prieskoninį augalą imta auginti Europoje.
Vienmetis 30–60 cm aukščio augalas žvilgančiais pailgais ir lygiais sodriai žalios ar violetinės spalvos lapais ir ilgomis baltų ar rožinių žiedų kekėmis šakų galuose.
Liaudies medicinoje bazilikais gydo kosulį, karštligę, vartoja jį kaip minkštinantį ir dezinfekuojantį vaistą. Skatina virškinimą: šiam sutrikus reikėtų gerti po stiklinę antpilo po valgio. Žolių vandens ištraukos žadina apetitą ir mažina uždegimą sergant lėtiniais gastritais, enterokolitais, kolitais, apsinuodijus maistu, tinka nuo šlapimo pūslės uždegimo.
Nuovirui 1-2 arbatinių šaukštelių žolių užpilami stikline vandens. Geriama vienodomis porcijomis per dieną. Kartais bazilikų nuovirais malšinami galvos skausmai.
Malonaus švelniai rūgštoko skonio, labai aromatingi lapai vartojami vieni arba su kitais prieskoniais mėsos ir daržovių patiekalams, yra nepakeičiamas pomidorų salotų, sriubų, padažų, marinatų priedas. Galima skaninti varškę ir omletus. Bazilikai padažuose geriausiai dera su svogūnais, alyvuogėmis, česnakais. Šis prieskonis dedamas baigiant gaminti patiekalą. Sumaišyti su rozmarinais bazilikai kartais dedami vietoj pipirų. Bazilikai ne tik suteikia patiekalui pikantišką skonį, bet ir skatina virškinimą, žadina apetitą, stiprina imunitetą.
Į viršų
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą