2009 m. vasario 13 d., penktadienis

Prieskoninės žolelės. Melisos

Melisos
Melisa yra mėtų šeimos augalas, kilęs iš Europos ir Azijos. Pavadinimas senovės graikų kalba reiškia bitę – graikai taip pavadino šį augalą dėl itin kvapnių ir gausių medaus nektaro žiedynų.

Melisa – vaistinis ir prieskoninis augalas ovaliais širdies formos lapeliais dantytu krašteliu. Patrynus lapelius tarp pirštų juntamas
malonus citrinų kvapas. Paaugusios melisos pražysta baltais arba gelsvais žiedeliais, kurie slepiasi tarp lapų.

Melisa pasižymi raminamuoju, skausmą malšinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Taip pat gerina apetitą, virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą. Melisų preparatai gali būti vartojami nuo nemigos, padidintam dirglumui gydyti, slopinant stiprų galvos skausmą. Jais taip pat gerinama širdies veikla ir gydomi jos sutrikimai. Užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė esant dantenų uždegimams ar skaudant dantis. Kompresai dedami malšinant neuralginius ir reumato skausmus, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos.

Melisai būdingas citrinų kvapas išpopuliarino jas tiek mėgėjų, tiek profesionalų virtuvėse. Todėl jų dažnai dedama suteikiant įdomesnio skonio ledams, arbatoms, kokteiliams. Melisos kartu su mėtomis pagerins bet kurias vaisių salotas.

Komentarų nėra: