Čiobreliai
Tai maloniai kvepiantys augalai, kilę iš Europos, taip pat augantys Šiaurės Afrikoje ir Azijoje. Senovės Egipte juos naudodavo gamindami kvapiuosius kūno balzamus, Senovės graikai čiobreliais smilkydavo šventyklas, tikėta, jog jų kvapas įkvepia drąsos.
Nedideli, iš smulkių susipynusių stiebelių susidarę krūmeliai aplipę mažyčiais tamsiai žaliais lapeliais. Stiebelių galuose pražysta smulkūs balti, rausvi ar violetiniai žiedynai.
Šie prieskoniai pasižymi puikiomis antiseptinėmis savybėmis. Tai natūrali dezinfekcijos priemonė, naikinanti daug bakterijų ir grybelių. Vartojama kosuliui gydyti ir kvėpavimo takams atpalaiduoti.
Čiobreliai – vieni svarbiausių kulinarijos prieskonių, besivaržantys su krapais ir petražolėmis. Šveicarijoje ir Prancūzijoje čiobreliais skaninami sūriai, Islandijoje – raugintas pienas, Airijoje – pasukos. Čiobreliai dedami į faršus, marinatus, mėsą, makaronus, ryžius. Jie patiekalams suteikia įdomų skonį. Šviežiai skintais čiobrelių žiedais gali būti gardinamos salotos. Labai skani čiobrelių arbata geriama kosuliui gydyti ir kvėpavimo takams atpalaiduoti. O karštą vasaros dieną čiobrelių arbata skani ir atšaldyta, su ledo gabalėliu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą